 |
| Lietuvos Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Renatos Česnavičienės nuotrauka. |
Bernardinai.lt po Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktoriaus dr. Arvydo Girdzijausko teksto „Kaip gyveni, mokyklos direktoriau?“, kalbančio apie mokyklų vadovų kadencijas, uždavė klausimus Švietimo ir mokslo ministerijai. Į klausimus atsakė viceministras Gražvydas Kazakevičius:
Neterminuotoms mokyklų vadovų darbo sutartims tapus terminuotomis, direktoriai jaučiasi prastai, it kliūtys švietimo gerovei. Regisi, kad įstatymo pataisos suabejoja visų vadovų, dirbančių daugiau kaip penkerius metus, darbo vertingumu.
Vadovų darbu neabejojama – tik pasikeičia vadovų skyrimo tvarka. Manome, kad ji skaidresnė, aiškiau apibrėžiama atsakomybė, pareigos, kurias jie turi atlikti. Ji suteikia galimybę šias pareigas eiti naujiems žmonėms. Nebėra taip, kad mokyklos vadovo kėdėje žmogus sėdi metų metus ir net nėra jokio teisinio pagrindo jį atleisti, jeigu jis netinkamai atlieka savo pareigas. Turiu omenyje kelias pastaruoju metu paviešintas vadovų istorijas.
Be to, ir pagal naują tvarką juk ir ilgiau dirbantys geri vadovai galės pretenduoti ne vienai kadencijai. Lygiagrečiai kursis sistema, kuri leis sėkmingų vadovų patirtį panaudoti tikslingai, kitokiai švietimui reikalingai veiklai.
Kas juos pakeis, kai šiuo metu periferijoje ir taip trūksta keleto mokyklų vadovų, o laikinos darbo sutartys ir didelė atsakomybė nemotyvuoja tapti mokyklos vadovu?
Kaip minėta, ir dabartiniams vadovams neuždrausta pretenduoti kitoms kadencijoms. Jeigu vadovas visą laiką bus įvertinamas labai gerai, tai jo kompetencija jau savaime bus pripažinta kaip aukštesnė, pasibaigus 5 metų kadencijai, jis net galės nebeiti į Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą įsivertinti kompetencijų, o iš karto dalyvaus konkurse. Be to, savivaldybės galės pasirinkti daugiau tinkamų kandidatų iš vadinamojo vadovų rezervo ir pasiūlyti dalyvauti konkursuose.
Girdisi kalbų apie paslaptingą vadovų rezervą. Ar jis ruošiamas? Kaip?
Taip, ruošiamas, artimiausiu metu bus paskelbtas Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas. Tai bus visų potencialių vadovų bazė, nes rasti tinkamų kandidatų nėra taip paprasta. O kartu rezervas – tai bus galimybė padėti į sunkias situacijas pakliuvusiems naujiems vadovams. Į rezervą pateks keturios asmenų grupės. Visų pirma jis apimtų tuos, kurie įsivertino kompetencijas, bet konkurso nelaimėjo. Dabar dažnai jiems informacija neprieinama, niekas jų nepaskatina dar sykį dalyvauti konkurse. Antra – tie, kurie norėtų tapti švietimo įstaigos vadovais, bet jiems trūksta mokymų. Pvz., gal net studijuojantys vadybos mokslus ir turintys pedagoginės praktikos. Pasinaudoję galimybe pasimokyti, jie galės bandyti dalyvauti konkurse. Taip pat bus įtraukti mentoriai, kurie padės naujiems vadovams. Kartais labai reikia kito patyrusio vadovo pagalbos. Tai normali praktika daugelyje užsienio valstybių. Ketvirta grupė – tai tie vadovai, kurie, pasibaigus kadencijai, nelaimėjo konkurso arba nebenori tęsti karjeros toje pačioje mokykloje. Būsimieji darbdaviai (savivaldybės) gali pasiūlyti jiems dalyvauti konkurse į kitas mokyklas.
Kodėl neveikia iki šiol egzistavusi vadovų atestavimo sistema, turėjusi leisti nustatyti ir pakeisti netinkamai dirbančius mokyklų vadovus?
2017 m. birželio 30 d. Švietimo įstatymo pataisomis vadovų atestacija panaikinta, nes vadovų atestacija nesuveikė taip, kaip turėjo suveikti. Viskas „virė“ per daug uždarame, dažnai „savų“ rate. Įstatymo pataisose numatytas kasmetinis vadovų ataskaitos vertinimas bus viešas, neleis „dangstyti“ prastai dirbančiųjų, be to, iš karto numatoma ir pagalba tiems, kuriems nepakankamai gerai sekasi.
Kaip rūpinamasi studentų motyvacija rinktis mokytojo specialybę? Kaip jauni mokytojai skatinami vykti į periferiją dirbti rajono, kaimo mokyklose? Vien projektas „Renkuosi mokyti“ šitų problemų neišspręs.
Manome, kad situaciją į gera pakeis nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos įvedamas etatinis darbo užmokestis, kuris sudarys sąlygas ne tik jauniems mokytojams, bet ir visiems mokytojams mokėti už visus mokytojo atliekamus darbus, kurie šiuo metu nėra pilnai apmokami, nes mokama tik už kontaktines valandas ir dar keletą mokytojo atliekamų darbų. Įvedama nauja kvalifikacinė kategorija – pradedantysis mokytojas. Jie turės mažiau pamokų, bet į etatą įeis kiti darbai, už kuriuos bus sumokama: pasirengimas pamokoms, labiau patyrusių kolegų pamokų stebėjimas, profesinis tobulėjimas ir kt.
Be to, parengtos naujos pedagogų rengimo gairės. Kuriami pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Juose bus sutelkti labiausiai patyrę dėstytojai, mokslininkai iš uždaromo Lietuvos edukologijos ir kitų universitetų. Bus parengtos naujos studijų programos, būsimi studentai, pasirinksiantys pedagogines studijas, turės galimybę stažuotis užsienio aukštosiose mokyklose. Siūlydami geros kokybės studijų programas, gerindami finansinę mokytojų padėtį, tikimės, kad šią profesiją rinksis geriausi ir pedagoginiam darbui motyvuoti abiturientai.