Tetrarchas Erodas išgirdo apie visus tuos įvykius ir nežinojo, ką manyti, nes vieni sakė: Jonas prisikėlęs iš numirusiųjų, kiti: pasirodęs Elijas, dar kiti: prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų.
Erodas tarė: „Jonui aš nukirsdinau galvą; o kas yra šitas, apie kurį girdžiu pasakojant tokius dalykus?!“ Ir jis panoro pamatyti Jėzų.
Ag 1, 1–8: Atstatykite šventyklą, kad aš ja gėrėčiaus
Ps 149, 1–2. 3–4. 5–6a. 9b. P.: Viešpats myli savo tautą.
Evangelijos komentaro autorius kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Šiandienos Evangelijoje sutinkame Erodą, kurio būklė išties įdomi. Jis nepaprastai nerimaudamas dėl savo gyvybės buvo jautrus kiekvienam pasikeitimui, kruopščiai įvertindavo kiekvieną galimą grėsmę. Ir dabar Erodas atsiduria tokioje jam labai neįprastoje situacijoje, išgirdęs apie Jėzaus veiklą ir būdą. Kas Jis toks ir ką Jis gali. Jėzus savo žodžiais ir idėjomis Erodui gali pasirodyti vos ne kaip pats galingiausias ir įtakingiausias asmuo, taigi tikrai pavojingas.
Iš kitos pusės, Jėzus savo meile ir paprastumu gali pasirodyti Erodui visiškai bejėgis ir net kvailas, taigi visiškai jam nepavojingas. Bet ką galvoti apie daromus stebuklus, ligų ir demonų suvaldymus, – tai jau virš visko! Tad jis visiškai nežinojo, ką tiksliai galvoti apie Jėzų.
Jonas buvo galingas savo žodžiu ir įtaka. Tačiau jis buvo nužudytas, ir nieko pavojingo dėl to nenutiko. Ir Erodas panoro pamatyti Jėzų.
Pilnas abejonių ir baimių, su didžiausiu susikoncentravimu, ar tikrai Jėzus gali būti kiek nors pavojingas jam. Kaip įžvelgti, kaip laiku sureaguoti ir priimti tinkamus sprendimus apsiginti? Bet tai tik šio pasaulio žmogiškos pastangos, pasiekusios savo „tobulumą“.
Tačiau Jėzus pranoksta šį pasaulį, Jis yra gyvenimo ir mirties Viešpats. Įžvelgti bei sukontroliuoti, ar Jis pavojingas, yra bergždžias reikalas.
Toks yra ir kiekvienas netikinčio bei nepasitikinčio Juo mėginimas: sukontroliuoti ir apsisaugoti nuo galimo pavojaus, kylančio iš Jėzaus. Tokios būklės žmogus metų metus gyvena, išgalvodamas visokių jausminių, loginių, tariamų neginčijamų faktų pagrindimų, kartu su murmėjimu ir dejavimu, kad tik turėtų kuo apsiginti nuo Jėzaus.
Tai yra didelė netiesa ir blogis – ne nuo Jėzaus reikia gintis, Jis gi išlaisvina, Jis gi apsaugo ir gydo, ir duoda amžiną laimę. Tai nuo tų demonų, ligų, baimių, nuodėmės, savo egoizmo reikia apsisaugoti ir išsilaisvinti. Jėzus to nori iš mūsų. Nesiginkime nuo Jėzus, bet leiskime Jam mus apginti.
Bernardinai.lt