Kristaus laikais raupsai buvo laikomi užkrečiama liga, automatiškai atskiriančia nuo bendruomenės. Tokius žmones kiekvienas vydavo šalin, galiestingi – iš tolo numesdavo išmaldos... Liga buvo laikoma ir dieviško prakeikimo ženklu. Manyta, kad sudarkytas kūnas atspindi ir širdies sutepimą... Argi toks gyvenimas ko nors vertas?
Evangelija nelaukdama šiuolaikinių medicinos atradimų, daro radikalų posūkį. Jėzus nebijo užsikrėsti – jis paliečia raupsuotąjį. Paliečia tai, kas neliečiama. Padaro tai, kas žydų įstatyme yra draudžiama. Tačiau taip prasideda tikroji išgijimo – išganymo – istorija.
Homilijos autorius – kunigas pranciškonas Rolandas Taučius
