Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“
Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
Jok 1, 1–11: Jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, kad jūs taptumėte tobuli ir sveiki
Ps 119, 67. 68. 71. 72. 75. 76. P.: Viešpatie, būk gailestingas, ir ašai gyvensiu.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM
Fariziejų prieštaravimas, kad Jėzaus stebuklų nepakanka Dievo Karalystės atėjimui įrodyti, yra panašus į minios prašymą duoti ženklą Jn 6, 30–31 skaitinyje. Jėzus linkęs daryti stebuklus, kurie naudingi vargo žmonėms: gydyti, maitinti, bet nemėgsta tuščiai rodyti savo dievišką galią. Todėl atsakymas pareiškia, kad ženklas, kurio reikalauja minia, nebus duotas.
„Viešpats Mozei tarė: ‘Kiek ilgai ši tauta niekins mane? Kiek ilgai, nepaisydama visų ženklų, kuriuos jiems padariau, atsisakinės pasitikėti manimi? Kaip aš gyvas ir kaip visa žemė pilna Viešpaties šlovės, nė vienas tų žmonių, kurie matė mano šlovę ir ženklus, padarytus Egipte bei dykumoje, ir vis dėlto mane bandė šiuos dešimt kartų ir neklausė mano balso, nematys krašto, kurį aš prisiekiau duoti jų protėviams’“ (Sk 14, 11. 21–23).
Bernardinai.lt