Šeštadieniui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo.
Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis.
Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs“.
Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.
I sk. Pr 1, 1 – 2, 2: Dievas matė, kad visa, kas jo sutverta, buvo labai gera
arba trumpasis Pr 1, 1. 26–31a
Ps 104, 1–2a. 5–6. 10. 12. 13–14. 24. 35c. P.: Viešpatie, atsiųsk savo dvasią ir atnaujink žemės veidą.
arba Ps 33, 4–5. 6–7. 12–13. 20. 22. P.: Viešpaties malonių pilna yra žemė.
II sk. Pr 22, 1–18: Mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auka
arba trumpasis Pr 22, 1–2. 9a. 10–13. 15–18
Ps 16, 5. 8. 9–10. 11. P.: Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
III sk. (niekada nepraleidžiamas) Iš 14, 15 – 15, 1a: Izraelitai sausuma perėjo jūrą
Iš 15, 1b–2. 3–4. 5–6. 17–18. P.: Viešpačiui giedokim, nes jo šlovė didinga.
IV sk. Iz 54, 5–14: Viešpats, tavasis Vaduotojas, amžiams pamilęs, tavęs pagailėjo
Ps 30, 2. 4. 5–6. 11. 12a. 13b. P.: Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei.
V sk. Iz 55, 1–11: Ateikite pas mane – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu
Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų.
VI sk. Bar 3, 9–15. 32 – 4, 4: Imk žengti keliu, kurį išmintis tau nušviečia
Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
VII sk. Ez 36, 16–17a. 18–28: Aš apšlakstysiu jus vandeniu tyru ir duosiu jums naują širdį
Ps 42, 3. 5bcd; 43, 3. 4. P.: Kaip ištroškusi elnė uodžia upelio, taip mano širdis tavęs ilgisi, Dieve;
arba, jei būtų krikštijama, Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų;
arba Ps 51, 12–13. 14–15. 18–19. P.: Sutverk širdį man tyrą, o Dieve.
VIII sk. (epistolė) Rom 6, 3–11: Prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta
Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB
„Nenusigąskite!... Jis prisikėlė... Eikite, pasakykite jo mokiniams...“ Girdime šiąnakt šią džiaugsmingą žinią. Jėzaus mirtis – tai ne viskas. Jis gyvas! Ši žinia sklinda po visą pasaulį jau 2 tūkstančius metų. Tiek pat metų Jėzaus asmuo, Jo mirtis ir prisikėlimas sukelia daug emocijų ir diskusijų. Tikėjimo tiesa atrodo sudėtinga. Tuo pačiu metu yra labai paprasta ir neįprastai galinga!
Paprasta, nes Dievas savo gailestingumu dėl mūsų nuodėmių ir dėl meilės mums tapo žmogumi ir pasiaukojo ant kryžiaus dėl mūsų ir prisikėlė, kviečia kiekvieną pas save dalyvauti prisikėlimo džiaugsme ir malonėse.
Neįprastai galinga, kaip gali ir kiti kunigai paliudyti, jog ne išmintingi mūsų patarimai, bet Kristaus kančios, prisikėlimo ir meilės skelbimas pakeičia žmonių širdį, nuramina, daro stebuklus.
Kažkada gatvėje prieš Didžiąją savaitę mane užkalbino du žmonės ir norėjo įteikti pakvietimą į savo maldos susitikimą švęsti Jėzaus mirtį. Tai buvo Jehovos liudytojai. Gražiai padėkojau, pakvietimo nepaėmiau. Paaiškinau, kad savo bažnyčioje švęsiu Jo mirtį, ir ne vien. Švęsiu Jo Prisikėlimą.
Šv. Paulius mums aiškina: jei Jėzus nebūtų prikeltas, tuščias būtų mūsų tikėjimas (plg. 1 Kor 15, 14). Tiesa. Tiek žmonių baisiai kentėjo ant kryžiaus, ne tik Jėzus. Bet tik Jo kančia buvo ir yra mums išganinga, nes Jis – ir Dievas ir žmogus, ir tik Jis savo jėgomis prisikėlė – nugalėjo mirtį, blogį, šėtoną, nuodėmę.
Todėl negalime sustoti prie Jo mirties. Turime žengti toliau prisikėlimo link! Nes prisikėlimas suteikia vilties. Prisikėlimas duoda prasmę ir sakramentams, ir mūsų pastangoms. Tai prisikėlimas atveria kelią į amžiną laimę.
Tegu mūsų džiaugsmas nebūna tuščias. Tegul neskamba vien Aleliuja. Sėdintieji prie kapo angelai ir mus ragina. Sunkumuose, ypač kai silpnybės, nuodėmės ar pagundos kankins: Nenusigąskite! Nepraraskite vilties. Jis prisikėlė! O su Juo galite ir jūs – nuo savo nupuolimų, nuo prisirišimo prie nuodėmių, nuo savo priklausomybių, nuo nevilties... Atiduokite Jam savo širdį. Eikite Jo sutikti. Kaip apaštalai turėjo skubėti į Galilėją – skubėkite pas Jį susitikti sakramentuose, per Mišias, Šventajame Rašte... Leiskite Jam paliesti ir pakeisti jūsų širdis. Eikite, pasakykite, dalinkitės savo džiaugsmu, būkite Jo liudytojais per visą pasaulį.
Bernardinai.lt