Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.
Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkias - trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. O jis sako: "Tai aš. Nebijokite!" Jie norėjo jį pasiimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.
Apd 6, 1–7: Jie išsirinko septynis vyrus, pilnus Šventosios Dvasios
Ps 33, 1–2. 4–5. 18–19. P.: Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. / Aleliuja.
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Algirdas Kanapka
Šios dienos Evangelija mums suteikia progą mąstyti apie tai, kaip Jėzus ruošia savo mokinius savo mirties ir Prisikėlimo slėpiniui.
Jėzaus ėjimas vandeniu – tai Jo pergalės prieš mirtį ir bet kokį blogį įvaizdis. Banguojantis ežeras ir smarkus vėjas – tai sielvartų audra ir baisių išbandymų, kurie išblaškė mokinius, įvaizdis. Įvaizdis visokių neigiamų vertinimų, apkalbų ir šmeižtų siautulio, kuris visada lydės mokinius jų pašaukime.
Jėzus, nepaisydamas to, kas vyksta pasaulyje, ateina pas išsigandusius mokinius.
Tik tikėdami mirtį bei nuodėmę nugalėjusį ir prisikėlusį Jėzų, tik atpažindami Jo slėpiningą buvimą savo gyvenime, tik priimdami Jį į savo gyvenimo valtį, esame pajėgūs pasiekti saugiai kitą krantą, pajėgūs rasti Dievo šviesą bet kokioje tamsoje, – Jo ramybę bet kurioje sumaištyje.
Bernardinai.lt