Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“
O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.
Jl 4, 12–21: Stverkitės pjautuvo: javas pribrendo!
Ps 97, 1–2. 5–6. 11–12. P.: Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.
Evangelijos komentaro autorius kun. Nerijus Pipiras
Galime stebėtis, kokia spalvinga Jėzaus sekėjų minia. Vieni piktinasi, kiti diskutuoja, dar treti tiesiog tyli, sprendimus pasilikdami patiems sau. Dar yra ir besišaipančių. Ta moteris... Iš minios, lyg viena iš jų. Tačiau kitokia. Jos nuomonė, kaip matome, neįtelpa nei į klausimų, nei į diskusijų, nei į pajuokos rėmus. Ji gėrisi. Ji dėkoja. Ji sotinasi, būdama arti viešpaties. Tačiau kuo ji seka? Iį jos kalbos galėtume suprasti, jog ji Jėzuje mato vien tik žmogų. Dėkoja motinai, iš kurios toks žmogus – didis Mokytojas – atsirado. Žinoma, jos šūkis mums labai suprantamas. Juk, rodos, taip ir turi būti. Tačiau atsakydamas jai, Jėzus, ko gero, suglumina ne tik ją pačią, bet ir tuos, kurie visais laikais Jėzuje matė vien tik žmogų. Šiame atsakyme sutelpa visa Jėzaus misija. Jis ateina ne kad žmonės gėrėtųsi Juo, kaip žmogumi, bet kad žmonės būtų gyvi Dievo Žodžiu. Šiame trumpame atsakyme glūdi ir tobuliausias visų laikų priminimas, kaip tą galima padaryti. Dievo Žodis turi bręsti, Jis turi būti išnešiojamas ir netgi išgimdomas. Todėl gyventi Juo – nereiškia gyventi be skausmų ir išbandymų. Tačiau tas procesas neša palaiminimą. Šiandien esame kviečiami klausytis Dievo Žodžio. Ne tik klausytis, bet ir stengtis Juo grįsti savo kasdienybę. Stengtis, kad tik jis būtų mūsų gyvenimo aktualija ir džiaugsmas. Nuostabu! Žodžio motinomis galime būti ir mes. Tereikia nepasiduoti miniai. Išėjus prieš ją, išpažinti, jog Jėzus yra ne vien tik stebukladarys, gydytojas, bet mūsų /viešpats ir mūsų Dievas. Melskime, kad ir šiandien galėtume, sugebėtume būti Dievo Žodžio įsčiomis. Juk Jį autentišką nuolat reikia dovanoti pasauliui. Ši misija yra patikėta būtent mums. Gal ji bus ir skausminga, tačiau palaiminti prigludę prie Viešpaties ir gebantys tuo dalytis...
Bernardinai.lt