Kovo 11 d. minime šv. Eulogijų (m. 859), kankinį.
Eulogijus, Rodrigas ir Salomonas – Kordobos kankiniai. Jie, kaip ir daugelis kitų krikščionių, liudijo tikėjimą, paaukodami savo kraują prie Kordobos, svarbaus ispanų miesto Andalūzijoje. Kordoba, patyrusi vestgotų ir arabų užkariavimus, savo kultūros viršūnę pasiekė X a., prieš tai, kai ją užkariavo Kastilijos valdovas Ferinandas III 1236 m.
Musulmonai nebuvo žiaurūs krikščionių persekiotojai. Dažniausiai jie liepdavo krikščionims viešai neliudyti savo tikėjimo ir mokėti tam tikrą mokestį. Tačiau taip jie varžė krikščionių laisvą dvasią ir vietinių gyventojų autonomoją.
Kai kurie krikščionys negalėjo toleruoti priverstinio religinio sąstingio. Retsykiais gimdavo pavieniai pasipriešinimai, po kurių kildavo pavienių krikščionių persekiojimai. Tokį pasipriešinimą sukėlė ir Rodrigas, Salomonas ir Eulogijus.
Eulogijus gimė Kordoboje, Ispanijoje, mokėsi Sperandes'o abatijoje ir tapo išsimokslinusiu kunigu. Negalėdamas susitaikyti su krikščionių pasyvumu, jis ėmė kalbėti prieš Koraną. 850 m. persekiojimų metu jis parašė „Palaikymą kankinystėje“, kuriame paragino dvi merginas likti tvirtas savo tikėjimu, nepaisydamos joms gresiančios negarbės.
Pats Eulogijus buvo įkalintas. Kalėjime parašė didelį veikalą „Prisiminimai apie šventuosius“, kuriame pateikė daug žinių apie maurų aukas. Buvo slapta išlaisvintas, paskirtas Toledo vyskupu, tačiau negalėjo būti įšventintas – nors pabėgusį iš kalėjimo jį ištikimai slėpė maurų atsivertėlė šv. Lukrecija, bet Eulogijus vis dėlto buvo surastas ir nukirsdintas 859 m. kovo 11 d.
Jo simbolis mene – palmės šakelė.