 |
| Kayla Velasquez/Unsplash nuotrauka |
Amerikiečių portalo „Politico“ autorius Jackas Shaferis dalinasi savo mintimis apie pasaulį, kuriame vis dažniau naujienos sąmoningai yra klaidingos. Tačiau tai ne visada turi vien tik neigiamų pasekmių.
Tomo Stoppardo pjesėje „Naktis ir diena“ idealistas reporteris giria britų tabloidus: „Žurnalistinis šlamštas yra įrodymas, jog bent vienu aspektu visuomenėje viskas yra gerai: niekas negali diktuoti, kur prasideda atsakinga žurnalistika“, – sako herojus.
Aš taip pat mąstau apie „fake news“. Kada ir kur jos pasirodytų, mus tai užtikrina, jog nėra vyriausybės, korporacijos ar tradicinės žiniasklaidos gigantų, kurie galėtų atsakyti, kur prasideda ir baigiasi saviraiškos laisvė.
Negalėčiau pasakyti, jog jaučiu nepasitenkinimą dėl tų, kurie bando demaskuoti apgavikus, nesąžininguosius ir Rusijos agentus, užteršiančius socialinius tinklus. Viskas gerai, kai mąstantys žmonės sukyla ir pasmerkia visa tai. Nauja idėjų kalvės „Pew“ studija įspėja apie neteisingos informacijos žalą mūsų politinei sistemai. Žodžio laisvę ginantis „PEN Americaׅ“ centras ataskaitoje ragina prieš „fake-news“ kovoti skatinant medijų raštingumą. Feisbukas pažadėjo sėkmingiau kautis su propaganda ir klaidinga informacija, kaip ir guglas bei tviteris. Žiniasklaidos platformose faktų tikrintojai ir tiesos sargai jungiasi į kovą prieš melą, jie laimi susišaudymuose, bet atrodo, kad pralaimi karą.
Palinkėkime „Pew“ ir „PEN America“ ir kitiems sėkmės šiame kryžiaus žygyje. „Fake news“ sąmoningai teršią viešąją erdvę ir iškreipia politinį procesą. Ką mes galime padaryti? Kaip T. Stoppardo rašeiva aš galiu rasti gerąją „fake news“ gausos ypatybę. Kiekvieną kartą, kai pasipiktini „fake news“, įrodai sau, kokią laisva yra žiniasklaida ir kokios plačios žodžio laisvės ribos.
Lengvumas, su kuriuo rusai skleidžia savo „fake news“ ir reklamas apie „Black Lives Matter“ judėjimą, islamą, ginklų kontrolę, Teksaso separatistus, imigraciją ir kitas karštas temas, daug pasako apie mūsų atvirą visuomenę. Nekenčiu dezinformacijos, bet linkstu jos nebijoti, tikiu sąžiningo diskurso galia ilguoju laikotarpiu sužlugdyti piktadarius. Pateikite kartu tiesą ir nesąmonę ir tikėkite, kad žmonės atsirinks. Nekenčiu paternalizmo, nesvarbu jo imasi vyriausybė ar interneto galybės kaip feisbukas ar guglas, kurios mano, kad turi mane apsaugoti nuo klaidingo mąstymo. Feisbuko vyriausiasis saugumo pareigūnas Alexas Stamosas neseniai tviteryje rašė: „Daug žmonių rimtai nesusimąsto apie pasaulį, kurį jie nori, kad [Silicio slėnis] sukurtų.“ Visi įrankiai ar susitarimai, naudojami uždrausti „fake news“, gali būti panaudoti blokuoti nepatogias naujienas.
Kita „fake news“ nauda, kad imame kritiškiau vertinti tai, ką skaitome ir žiūrime, reikalaujame profesionalumo ir įrodymų, mažiau paklūstame autoritetui ir daugiau pasitikime savo mąstymu. Jeigu būtume buvę skeptiškesni oficialiai istorijai, galbūt galėjome išvengti invazijos į Iraką.
Dabartinė isterija ignoruoja faktą, jog yra ilga „fake news“ tradicija spaudoje. Tabloidai ilgai parsidavinėja su „pusiau tiesos“ sensacingomis istorijomis. Šiemet rašiau ilgą straipsnį apie amerikiečių tabloido „National Enquirer“ Donaldui Trumpui palankią dezinformacijos kampaniją. Dideliam mano malonumui, leidinys nustojo ją vykdyti. Neabejotinai dėl to, kad skaitytojai nustojo jį pirkti.
Mes taip pat pamirštame, kad ankstyvosiomis respublikos dienomis politinė dezinformacija pripildydavo skandalų ištroškusią spaudą. Šios bjaurios pasakos buvo kuriamos ne klastingų rusų, bet partijų narių, siekiančių pakenkti konkurentams. Jie skleisdavo siaubingų gandų, ir aukšto lygio politinės diskusijos tuomet dar neklestėjo paralelinėje publikavimo erdvėje. Be abejo, šis palyginimas nėra tobulas – tai buvo amerikiečiai, kurie siekė paveikti kitus savo šalies piliečius, o ne santykių tarp JAV ir Rusijos epizodai.
Rusijos „fake-news“ įtaka ribota. Nuomonių apklausų strategas Markas Pennas „Wall Street Journal“ rašė, kad Rusijos išlaidos politinei reklamai JAV 2016 m. yra labai mažos, palyginti su 2,4 milijardo dolerių, kuriuos amerikiečiai išleido rinkimų kampanijoms. Rusai išleido 100 000 dolerių feisbuko reklamoms, bet tai buvo jau po JAV prezidento rinkimų. O tai, ką būtų galima pavadinti Maskvos išlaidomis rinkimų kampanijos metu, siekia tik 6500 dolerių.
Kai panikos kėlėjai teigia, kad dezinformacija internete yra pavojingesnė, nes jame juda greičiau, atsakykite jiems, kad demaskavimas vyksta taip pat žymiai greičiau. Mes išgyvensime.
Pagal „Politico“ parengė Matas Baltrukevičius