Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“
Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“
Jie ir vėl jį klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“
Jis atsakė: „Ne!“ –
„Tai gal tu pranašas?“
Jis atsakė: „Ne!“
Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: 'Taisykite Viešpačiui skelią!', kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei pranašas?“
Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu, o tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.
Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.
1 Jn 2, 22–28: Tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios
Ps 98, 1. 2–3ab. 3cd–4. P.: Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.
Evangelijos skaitinį komentuoja Sesuo Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandien Evangelijos skaitinys pasakoja apie Jono Krikštytojo, paskutinio iš pranašų liudijimą. Jo misija – parodyti kitiems Jėzų. Galime savęs klausti: kodėl gi jam reikėjo rodyti į Jėzų? Jėzus gyveno įprastai, jis nebuvo kuo nors įžymus, kaip kad Jonas. Jis buvo taip niekuo neišsiskiriantis, kad žmonės stebėjosi jo išmintimi ir netgi kalbėjosi tarpusavyje: argi jis ne Juozapo ir Marijos sūnus, mes juk pažįstame juos? Kaip labai Jėzus visu kuo nusižemino! Gera būtų savęs paklausti: ar aš tikiuosi pripažinimo, daugiau dėmesio, būti pastebėtas ir pan.? Jėzus tokiu glaudžiu būdu tapo vienu iš mūsų, kad prireikė pranašo Jam atpažinti. Ir kuo gi Jėzus buvo kitoks? Jis mylėjo žmones, gydė ligonius, nesišalino įvairių savo aplinkos marginalų, tuo papiktindamas tuos, kurie laikė save aukštesniais.
O kaip mes – ar neaukštinu savęs, ar nevengiu vargano žmogaus, vienišųjų, o gal labiau vertinu save? Tokį klausimą turime nuolatos sau kelti, nes keliaujame į susitikimą su Jėzumi. Jeigu gyvename Jo gyvenimu, meile kaip Jis yra mums įsakęs, galėsime su pasitikėjimu Jį pasitikti, kaip užtikrina šventasis Jonas pirmajame laiške.
Pradėdami šiuos metus prašykime Viešpatį atverti mums akis, idant regėtume Jį mus supančiuose žmonėse, tuose, kuriuos mylime, savo artimuosiuose ir bičiuliuose, o ypač ligoniuose, vienišuosiuose, pavargėliuose. Būkime draugiški jiems, būkime jiems Jėzumi, dalykimės Jo meile ir rūpesčiu ir tuomet su pasitikėjimu sutiksime Jėzų, nes būsime gyvenę savuosius gyvenimus Jame.
Bernardinai.lt